Teisės aktų naujienosSpausdintiAtgal
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša: daugiau kaip tūkstantis įmonių jau įdarbino jaunuolius pagal „Paramos pirmam darbui" priemonę
- Teisingumo ministerija informuoja: kaip apsaugoti savo teises įsigyjant prekes internetu
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pataria: 4 etapai, kaip tinkamai pasiruošti iškylai gamtoje
Valstybės institucijų pranešimai
(2013 m. gegužės 29 – birželio 3 d.)
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša: daugiau kaip tūkstantis įmonių jau įdarbino jaunuolius pagal „Paramos pirmam darbui" priemonę
Jaunimo užimtumą skatinanti priemonė „Parama pirmajam darbui" leidžia darbdaviams drąsiau priimti sprendimą įdarbinant jaunus, perspektyvius, tačiau neturinčius patirties žmones, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Šiai priemonei įgyvendinti iki 2015 m. iš viso skirta 32 mln. iš Europos socialinio fondo lėšų. Šiuo metu įmonėms jau išmokėta 3,6 mln. Lt už beveik 3500 žmonių. Daugiausia prašymų kompensuoti jauno asmens darbo užmokesčio dalį atsiuntė įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų. Plačiau apie tai – šiame pranešime.
Teisingumo ministerija informuoja: kaip apsaugoti savo teises įsigyjant prekes internetu
Nors elektroninė komercija pasižymi tam tikrais privalumais (plati prekių pasiūla, žemesnės kainos, galimybė įsigyti reikiamus daiktus neišeinant iš namų), tačiau kai kurie vartotojai prieš sudarydami sutartį būgštauja, kad neturint galimybių pamatyti daiktų, jų pasimatuoti, gautos prekės gali nepateisinti jų lūkesčių. Todėl sutartims, sudarytoms internetu, taikomas specialus reglamentavimas, nustatantis platesnę vartotojų teisių apsaugą nei tiesioginėje prekyboje. Civilinio kodekso 6.367 straipsnis nustato, jog pirkėjas turi teisę nenurodydamas priežasties atsisakyti sutarties, pranešdamas apie tai raštu pardavėjui per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos arba nuo sutarties sudarymo dienos.
Draudžiama pirkėjo teisę atsisakyti sutarties suvaržyti papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. Pabrėžtina, jog nesvarbu, kokiu būdu įsigyta prekė (paprastoje parduotuvėje ar elektroninėje), vartotojas, kuris pastebėjo prekės kokybės trūkumus, reikalavimus dėl jų pardavėjui gali reikšti per dvejų metų laikotarpį nuo prekės įsigijimo momento. Plačiau apie tai – šiame pranešime.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pataria: į ką atkreipti dėmesį ruošiantis kepti dešreles ar kitus mėsos pusgaminius ant grotelių
Ant atviros liepsnos nereikėtų kepti tų mėsos gaminių, kuriuos gaminant buvo naudojamas natrio nitritas (maisto priedas E250). Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos standartą LST 1919 „Mėsos gaminiai" kepamųjų dešrelių gamyboje negali būti naudojamas natrio nitritas. Iškylautojai paprastai lauke mėgsta kepti parūkytas dešreles, pvz., „Medžiotojų". Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis ir sudaro kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Vienas svarbiausių nitrozaminų susidarymo veiksnių – aukšta (aukštesnė nei 110 laipsnių) temperatūra. Tokioje temperatūroje jie ir gali susidaryti.
Patarimai vartotojams:
- prieš pirkdami produktus iškylai, perskaitykite informaciją jų ženklinimo etiketėse. Dešrelių, kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėje nurodytas maisto priedas E250, nederėtų kepti kaitroje;
- mėsos gaminiai, kuriuos apdorojant nitritai nebuvo naudoti, yra ne rausvos, o pilkšvos, baltos spalvos. Jie tinkami kepti aukštoje temperatūroje. Ant tokių gaminių pakuotės parašyta, kad tai kepamosios dešrelės, skirtos kepti gamtoje ir pan.;
- ruošiant šašlykus ar kitus kepsnius namuose, paprastai nenaudojame nitritų ar nitritinės druskos. Tačiau atkreipkite dėmesį: pernelyg apdegusioje mėsoje gali susidaryti nitrozaminų;
- norint apsaugoti produktus nuo tiesioginės liepsnos, galima juos suvynioti į foliją – tada mėsa kepa žemesnėje temperatūroje ir neapdega;
- jeigu mėsa apdegė, būtina nupjaustyti apdegusias ar apanglėjusias vietas.
Plačiau apie tai – šiame pranešime.