Teisės aktų naujienosSpausdintiAtgal

  • Atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija

LR Seimo nutarimas
Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo
(2007 01 18 Nr. X-1046, Žin., 2007 01 27, Nr. 11-430)

Nacionalinė energetikos strategija apibrėžia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2025 m. Strategija apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.

Lietuvoje nuspręsta statyti naują atominę elektrinę (investicijos apie 10 mlrd. litų), kuri padės išvengti per didelės priklausomybės nuo importuojamo organinio kuro, uždarius Ignalinos AE. Numatyta, kad nauja atominė elektrinė, naudojanti naujos kartos modernius branduolinius reaktorius Lietuvoje bus pradėta eksploatuoti ne vėliau kaip iki 2015 m.

Energetinis saugumas
Energetinis saugumas yra sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.
Lietuva savo energetinį saugumą sieja su šalies energetikos sistemų integracija į ES energetikos sistemas ir su veiksminga ES ir nacionaline energetikos politika, kurios turėtų užtikrinti Lietuvai lygiavertį su kitomis ES narėmis energetinį saugumą.
Lietuvos energetikos sektoriuje būtina sukurti galimybes ir numatyti priemones, kaip veiksmingai neutralizuoti ar kompensuoti dėl priklausomybės nuo energijos tiekimo iš Rusijos atsirandančias grėsmes ar mažinti jų keliamą žalą, kartu panaudojant visus priimtinus būdus tai priklausomybei sumažinti.
Privatizuojant Lietuvos energetikos sektoriaus įmones ir infrastruktūros objektus, pirmenybė turi būti teikiama Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioms užsienio investicijoms.

Didžiosios problemos
Lietuvos priklausomybė nuo tiekiamų iš Rusijos energetinių išteklių.
Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi jokių tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis.
Ignalinos AE uždarymas 2009 m. turės didelę neigiamą įtaką elektros energijos šaltinių struktūrai, pirminės energijos balansui ir elektros energijos kainai 2010–2015 m.

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta:
Ne vėliau kaip 2015 m. pradėti eksploatuoti naują atominę elektrinę ir pasirengti prisijungimui prie UCTE (UCTE - Elektros perdavimo koordinavimo sąjunga, jungianti virš 20 valstybių.  Paskutiniosiomis prie šios sąjungos prisijungė Vengrija, Lenkija, Èekija ir Slovakija).

Ne vėliau kaip iki 2012 m. sujungti Lietuvos aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą su Lenkijos (Lietuva–Lenkija, 1000 MW jungtis) ir Švedijos (Lietuva–Švedija, iki 1000 MW jungtis) tinklais.

Siekti, kad dėl priešlaikinio Ignalinos AE uždarymo atsirandantį neigiamą poveikį ES kompensuotų greitu Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo ir kitų infrastruktūros objektų integravimu į ES energetikos sistemas.

Iki 2010 m. sukaupti ir nuolat palaikyti 90 dienų naftos produktų ir naftos atsargas, iki 2013 m. išplėtoti gamtinių dujų saugyklų pajėgumus ir palaikyti iki 60 dienų dujų atsargas.

Integruotoje Baltijos šalių dujų tiekimo sistemoje įrengti optimalias požemines gamtinių dujų saugyklas, kurių bendras naudingas tūris, skirtas Lietuvos vartotojams, būtų ne mažesnis kaip 1,0 mlrd. m3 (investicijos apie 1,0 mlrd. litų).

Kartu su Latvija, Estija ir Lenkija 2007 m. parengti regioninių suskystintų gamtinių dujų importo terminalų statybos Baltijos regione galimybių studijas.

Siekti su ES parama įmanomomis sąlygomis iki 2015 m. įgyvendinti strategiškai svarbius Baltijos valstybių susijungimo su Lenkijos dujų tiekimo sistemomis projektus ir tokiu būdu užsitikrinti priėjimą prie alternatyvių gamtinių dujų tiekimo srautų ir ES dujų rinkos galimybes.

Rekonstruoti ir atstatyti fiziškai ir morališkai susidėvėjusius elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, siekiant patenkinti didėjančias apkrovas ir elektros energijos tiekimo patikimumo bei kokybės reikalavimus (investicijos – apie 1,0 mlrd. litų).

Plėsti vietinės naftos geologinius žvalgymo darbus Lietuvos teritorijoje ir šelfe; parengti naują spartesnio vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo programą.

Biodegalų dalį šalies degalų, skirtų transportui, rinkoje 2020 m. padidinti iki 15%, o 2025 m. – iki 20%.

Parengti naują spartesnio vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių (medienos, šiaudų, durpių, biodujų, komunalinių ir kitų degiųjų atliekų, žaliavos biodegalams gaminti, vėjo bei hidroenergijos) panaudojimo programą. Įveisti energetinių želdinių plantacijas ir nuolat plėsti jų plotus. Organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius. Didinti biokuro gamybą.
Numatyta, jog statant vėjo elektrines, mažas hidroelektrines ir biokurą naudojančias termofikacines elektrines, atsinaujinančių išteklių dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse 2010 m. sudarys daugiau kaip 7%, o 2025 m. jų indėlis turi padidėti iki 10%. Bus išnagrinėtos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių hidroelektrinių statybos, panaudojant Neries upės ir jos baseino potencialą, galimybės.

Padidinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų veiksmingumą. Lietuvos miestuose apie 75% gyvenamųjų namų ploto šildoma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Iki 2015 m. numatoma modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, įrengti jų patikimumą garantuojančius rezervinius vamzdynus ir pakeisti iki 75% esamų šilumos tiekimo vamzdynų, šiam tikslui panaudoti iš ES struktūrinių fondų gautą paramą (investicijos apie 1,4 mlrd. litų).

Didinti energijos vartojimo efektyvumą. Užtikrinti efektyvų esamų pastatų naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą. Orientuoti pramonės sektoriaus plėtrą į naujausias ir aplinkai palankias technologijas. Didinti įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių energetinį efektyvumą. Suderinti visų transporto rūšių plėtrą, teikiant pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui.
Siekiant spartinti daugiabučių gyvenamųjų namų šiltinimą ir jų energetinių sistemų modernizavimą, bus peržiūrėta Daugiabučių namų modernizavimo programa, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232), numatant papildomas finansines ir kitokias priemones, kurios skatintų butų savininkus renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus ir leistų įgyvendinant tokius projektus dalyvauti mažas pajamas gaunantiems gyventojams.