Teisės aktų naujienosSpausdintiAtgal
- LR akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15, 45, 52, 53, 58, 59, 60 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymas
(2007 01 12 Nr. X-1015, Žin., 2007 01 30, Nr. 12-489)
Naujos įstatinio kapitalo mažinimo nuostatos
LR akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta akcininkų teisė gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų (15 str. 2 punktas).
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas.
Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiems tikslams (52 str. 2 dalis):
1) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;
2) siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas;
3) siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;
4) kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.
Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiant naujas akcijas. Šiuo atveju:
- išleistos naujos akcijos turi būti apmokamos pinigais (45 str. 1 dalis);
- jeigu įstatinis kapitalas didinamas iki sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo buvusio dydžio ar daugiau, tokiu atveju bendrovė neprivalo kreditorių informuoti apie įstatinio kapitalo sumažinimą ir neprivalo kreditoriams papildomai užtikrinti savo prievolių įvykdymo (52 str. 5 dalis).
Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Sprendimas priimamas tada, kai yra patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas, ir tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos (52 str. 6 dalis):
1) bendrovės privalomojo rezervo dydis sumažinus įstatinį kapitalą ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio;
2) bendrovės metinėje finansinėje atskaitomybėje nėra nepaskirstytųjų nuostolių ir ilgalaikių įsipareigojimų.
Sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, negali būti priimtas, jei sprendimo priėmimo dieną bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi lėšų akcininkams taptų nemoki (52 str. 7 dalis).
Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su akcininkais atsiskaitoma tik pinigais. Pinigai akcininkams gali būti išmokami ne anksčiau, negu pakeisti įstatai įregistruojami juridinių asmenų registre, ir turi būti išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Išmokas turi teisę gauti asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos pabaigoje buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turi tokią teisę, o išmokų dydžiai turi būti proporcingi jų turėtų akcijų nominalių verčių sumai. Per šioje dalyje nustatyto 1 mėnesio terminą išmokų negavę asmenys turi teisę jiems priklausančias lėšas išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditoriai (52 str. 8 dalis).
Mažinant įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, bendrovė privalo teikti kreditoriams prievolių įvykdymo papildomą užtikrinimą, nepaisant to, jog kreditorių reikalavimų suma neviršija 1/2 bendrovės nuosavo kapitalo dydžio po įstatinio kapitalo sumažinimo (53 str. 4 dalies 1 punktas), jei kreditorių reikalavimai nėra pakankamai užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti bendrovės įstatai nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, dienos, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (52 str. 6 dalis).
Bendrovės, kurios akcininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, finansinė atskaitomybė
Nuo 2008 m. sausio 1 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas gali tvirtinti tik audituotą metinę finansinę atskaitomybę bendrovėje, kurios akcininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė (58 str. 2 dalis).
Naujos pelno (nuostolių) paskirstymo nuostatos (59 str.)
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinę finansinę atskaitomybę, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius).
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma:
1) ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje
(anksčiau buvo - nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pradžioje);
2) grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);
3) pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai) (naujas punktas);
4) pervedimai iš rezervų;
5) akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai);
6) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso;
7) pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;
8) pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;
9) pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;
10) pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti;
11) pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;
12) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus.
Bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro aukščiau išvardintų 1, 2, 3, 4 ir 5 punktų suma.