Teisės aktų naujienosSpausdintiAtgal

  • Avansinis pelno mokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. bus mokamas tik pajamoms viršijant 1 milijoną litų
  • Nuostolių perkėlimas neribotą laikotarpį
  • Padidinta natūralios netekties nuostolių norma šviežiems vaisiams, uogoms, grybams ir daržovėms
  • Nustatyta palankesnė suteiktos paramos atskaitymo tvarka
  • Sąnaudos dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos
  • Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
  • Kiti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 381, 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymas
(2008 04 10 Nr. X-1484, Žin., 2008 04 24, Nr. 47-1749)

Pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 381, 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu nuostatos (su kai kuriomis išimtimis) taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Avansinis pelno mokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. bus mokamas tik pajamoms viršijant 1 milijoną litų
Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų (anksčiau buvo – 100 tūkst. litų), vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo (PMĮ 47 str. 5 dalis).

Nuostolių perkėlimas neribotą laikotarpį
Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį (buvo – ne ilgiau kaip 5 metus), tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami ne ilgiau kaip penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius (buvo – ne ilgiau kaip 3 metus), pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė (PMĮ 30 str. 4 dalis).

Įstatymo taikymas:
Šios nuostatos gali būti taikomos ir tiems nuostoliams, kurių perkėlimo terminai iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio nepasibaigė, jei mokesčio mokėtojas nepasirinko tokius nuostolius baigti kelti pagal tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Natūralios netekties nuostolių norma šviežiems vaisiams, uogoms, grybams ir daržovėms padidinta iki 3 proc.
Iš pajamų gali būti atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių, išskyrus šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolius, suma, neviršijanti 1 procento vieneto pajamų. Atskaitoma faktiškai patirtų šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma negali viršyti 3 procentų vieneto pajamų (PMĮ 23 str. 2 dalis).

Suteiktos paramos atskaitymo tvarka
Nustatyta palankesnė suteiktos paramos atskaitymo tvarka. Leista apskaičiuoti galimą atskaityti suteiktos paramos sumą prieš tai iš pajamų neatimant ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolių (PMĮ 28 str. 2 dalis).

Sąnaudos dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos
Panaikintas PMĮ 31 str. 1 d. 7 punktas, kuris anksčiau nurodė, jog iš pajamų negali būti atskaitoma dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas.

Apribota PMĮ 12 str. 15 punkte nustatyta lengvata (vieneto akcijų perleidimo atveju)
PMĮ 12 str. 15 punktas papildyta nuostata, jog šiame punkte nustatyta lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui.

Darbuotojų ir būsimų darbuotojų mokymas
PMĮ nuostatos dėl būsimų darbuotojų mokymo nepasikeitė:
Vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, kurie nėra susiję su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtina vieneto pajamoms uždirbti, šiems fiziniams asmenims pradėjus dirbti vienete gali būti priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui (PMĮ 13 str. 3 dalis). Šis ilgalaikis nematerialusis turtas nudėvimas per 4 metus.

Pasikeitė PMĮ nuostatos dėl esamų darbuotojų mokymo. Sumokėtos sumos gali būti iškart atskaitomos iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį patiriamos. Pagal Įstatymo nuostatas mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtini vieneto pajamoms uždirbti (PMĮ 26 str. 4 dalis).

Įstatymo taikymas:
Iki 2008 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio pradžios vieneto Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms tiesiogiai sumokėtos, tačiau leidžiamiems atskaitymams dar nepriskirtos sumos už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, iš pajamų atskaitomos 2008 metais prasidedančiu mokestiniu laikotarpiu.

Pastaba:
Gali būti, kad įstatyme yra įsivėlusi klaida. Mat, ankstesnėje pastraipoje (dėl esamų darbuotojų mokymo) kalbama tik apie aukštąjį išsilavinimą, tačiau įstatymo taikyme nurodytas tiek aukštasis, tiek ir aukštesnysis išsilavinimas. Todėl turėtų būti taisoma nuostata arba dėl darbuotojų mokymo, arba dėl įstatymo taikymo.

Produkcijos metodo taikymas
PMĮ papildytas nuostata, jog vienetas pats nusistato (pasirenka), kada produkcijos metodu pradedamas nudėvėti jo įsigytas ir pradėtas naudoti ilgalaikis turtas (PMĮ 18 str. 7 dalis). Ši nuostata taikoma apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Komandiruotės apibrėžimas ir jos įforminimas
Komandiruotės apibrėžimas ir jos įforminimo tvarka nepasikeitė, tačiau ji perkelta į Pelno mokesčio įstatymą. Anksčiau PMĮ 21 str. 1 dalyje buvo nurodyta, jog „komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas ... ", o teisės aktas, kuriame buvo nustatyta ta tvarka – tai LRV 2003 01 28 nutarimas Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo".

Dabar komandiruotės apibrėžimas ir jos įforminimo tvarka nustatyta ne LRV nutarime, bet Pelno mokesčio įstatyme - PMĮ 21 str. 1 dalyje:
„Komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos..."

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Sąvokų apibrėžimas
Pelno mokesčio įstatyme nurodyta, jog sąvokos „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra" suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme šios sąvokos apibrėžtos taip:

Moksliniai tyrimai (kitaip – mokslinis darbas) – eksperimentiniai bei teoriniai darbai, atliekami reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus (fundamentiniai moksliniai tyrimai) arba eksperimentiniai bei teoriniai pažinimo darbai, skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti (taikomieji moksliniai tyrimai).

Eksperimentinė plėtra (kitaip – taikomoji mokslinė veikla) – mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, technologijas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudos
Pelno mokesčio įstatymas papildytas 171 straipsniu:
„1. Apskaičiuojant pelno mokestį, sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.
2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos iš pajamų atskaitomos šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai įsigyjami iš kito vieneto ar fizinio asmens, dėl tokio įsigijimo patirtos sąnaudos atskaitomos iš pajamų pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas tik tais atvejais, jei įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai atlikti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, kuri nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.
4. Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

PMĮ 1 priedėlio (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai) pakeitimas
Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlis (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai) papildytas ketvirtuoju stulpeliu – „Normatyvas, jei turtas yra skirtas naudoti ir naudojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje". Kai kuriam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamam ilgalaikiui turtui numatymas mažesnis normatyvas nei kitoje veikloje naudojamam ilgalaikiui turtui.

Įstatymo taikymas:
Vienetai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios nebaigto nudėvėti ar amortizuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą ar amortizaciją gali tęsti skaičiuoti pagal šiuo įstatymu Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus naujus normatyvus metais.

Vienetai nebaigto nudėvėti ar amortizuoti naudojamo ilgalaikio turto, kuris bus pradėtas naudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje, nusidėvėjimą ar amortizaciją gali pradėti skaičiuoti pagal šiuo įstatymu Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus naujus normatyvus metais, kai toks turtas bus pradėtas naudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje.