Teisės aktų naujienosSpausdintiAtgal

  • Pakeistas Akcinių bendrovių įstatymas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 1, 4, 7, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 51, 52, 58, 59, 63, 64, 65, 74, 76, 78 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 161, 261, 262, 301, 302, 303 straipsniais įstatymas
(2009 07 17 Nr. XI-354, Žin., 2009 07 31, Nr. 91-3914)

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - Įstatymo) 1, 4, 7, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 51, 52, 58, 59, 63, 64, 65, 74, 76, 78 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 161, 261, 262, 301, 302, 303 straipsniais įstatymo pagrindinės nuostatos įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d. (kai kurios nuostatos – 2009 m. liepos 31 d.)

Pavyzdiniai uždarosios akcinės bendrovės įstatai, pavyzdinės steigimo akto ir steigimo sutarties formos
Siekiant padėti steigtis uždarosioms akcinėms bendrovėms, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavesta patvirtinti pavyzdinius uždarosios akcinės bendrovės įstatus bei pavyzdines steigimo akto ir steigimo sutarties formas (Įstatymo 4 str. 4 dalis ir 7 str. 8 dalis).

Balsavimas pagal įgaliojimą
Kiekvienas akcininkas turi teisę įgalioti fizinį ar juridinį asmenį atstovauti jam palaikant santykius su bendrove ir kitais asmenimis (Įstatymo 14 str. 7 dalis).

Įstatymas papildytas nauju 301 straipsniu, nustatančiu minimalius balsavimo pagal įgaliojimą reikalavimus:

„301 straipsnis. Balsavimas pagal įgaliojimą

1. Visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas.
2. Įgaliotinis tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti įgaliotas daugiau negu vieno akcininko.
3. Įgaliotinis visuotiniame akcininkų susirinkime turi balsuoti laikydamasis akcininko duotų nurodymų. Jeigu įgaliotinis tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime yra įgaliotas daugiau negu vieno akcininko, jis gali balsuoti skirtingai pagal kiekvieno akcininko duotus nurodymus."

Balsavimo biuletenis
Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas (Įstatymo 30 str. 4 dalis).

Akcininko teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimų
Įstatymas papildytas nauja nuostata, jog akcininkai turi teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (Įstatymo 16 str. 1 d. 2 punktas). Įstatymas taip pat papildytas nauju 161 straipsniu:

„161 straipsnis. Akcininko teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimų

1. Akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendrovė turi atsakyti iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
2. Jeigu pateikti keli to paties turinio klausimai, bendrovė gali pateikti vieną bendrą atsakymą.
3. Bendrovė atsakymo į akcininko pateiktą klausimą jam asmeniškai neteikia, kai atitinkama informacija yra pateikta klausimo ir atsakymo forma bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi.
4. Bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, informuodama apie tai akcininką, išskyrus atvejus, kai negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės.
5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, kai akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų, pateikia bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Tokiu atveju kiekvienam akcininkui atsakymai į jų klausimus pateikiami asmeniškai."

Informacija gali būti neteikiama, jei negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės
Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su Įstatymo 18 straipsnyje nurodytais dokumentais, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės (Įstatymo 18 str. 1 dalis).

Teisė kalbėti ir klausti visuotiniame akcininkų susirinkime
Įstatyme papildomai paaiškinta, jog akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti (Įstatymo 21 str. 1 dalis).

Elektroninių ryšių priemonių naudojimas
Bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis (Įstatymo 21 str. 4 dalis).

Tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti (Įstatymo 21 str. 5 dalis).

Įstatymas papildytas nuostatomis, leidžiančiomis plačiau naudoti elektronines ryšio priemones. Galimybė naudoti elektronines ryšių priemones numatyta šiuose Įstatymo straipsniuose:

21 straipsnio (Teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime) 3, 4, 5 ir 8 dalyse;
25 straipsnio (Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė) 3 ir 4 dalyse;
26 straipsnio (Informavimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą) 2 ir 5 dalyse;
261 straipsnio (Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumai) 1 ir 4 dalyse;
29 straipsnio (Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas) 5 dalyje;
302 straipsnyje (Elektroninių ryšių priemonėmis duodamo įgaliojimo ir pranešimo apie jį akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ypatumai);
32 straipsnio (Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas) 7 dalyje;
35 straipsnio (Valdybos sprendimų priėmimas) 3 dalyje.

Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas
Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedami ir dokumentai, įrodantys, kaip buvo balsuota elektroninių ryšių priemonėmis (Įstatymo 29 str. 5 dalis).

Visuotinio akcininkų susirinkimo inspektoriaus pareigos
Įstatymo 22 straipsnis papildytas naujomis 3 ir 4 dalimis:

„3. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytų veiksmų, papildomai dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo turi nustatyti:
1) įstatinio kapitalo dalį, kuriai atstovaujama balsuojant;
2) visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų, kuriomis buvo balsuota, skaičių;
3) bendrą balsavusiųjų akcininkų balsų skaičių, iš jų – balsų už ir prieš kiekvieną sprendimą skaičių.
4. Jeigu nė vienas akcininkas visuotiniame akcininkų susirinkime iki balsavimo pradžios nereikalauja išsamios balsavimo ataskaitos, šio straipsnio 3 dalis netaikoma."

Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymas
Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo), taip pat akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų (anksčiau buvo - ne mažiau kaip 1/10 visų balsų), jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, siūlymu (Įstatymo 25 str. 3 dalis).

Informavimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą
Papildytas pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turinys. Pranešime papildomai turi būti nurodyta:

- susirinkimo apskaitos diena ir paaiškinta, kad dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje (akcinei bendrovei) – Įstatymo 26 str. 2 d. 3 punktas;

- teisių apskaitos diena, jeigu visuotiniame akcininkų susirinkime priimami spendimai yra susiję su akcininkų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, ir paaiškinta, kad šias teises turės asmenys, kurie dešimtos darbo dienos pabaigoje po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo bus akcinės bendrovės akcininkai (akcinei bendrovei) – Įstatymo 26 str. 2 d. 4 punktas;

- dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, jeigu bendrovė sudaro tokią galimybę (Įstatymo 26 str. 2 d. 9 punktas). Šios tvarkos pranešime nurodyti nereikia, jeigu pranešime nurodoma, kad ta tvarka yra pateikta bendrovės interneto svetainėje, ir pateikiamas šios svetainės adresas (Įstatymo 26 str. 3 dalis);

- kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu (Įstatymo 26 str. 2 d. 10 punktas).

Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai (anksčiau buvo – ne vėliau kaip likus 30 dienų) iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos  (Įstatymo 26 str. 4 dalis).

Jeigu bendrovė savo akcininkams sudaro galimybę visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, prieinamomis visiems akcininkams, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų šio straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu ne vėliau kaip likus 16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Toks sprendimas galioja ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo  (Įstatymo 26 str. 5 dalis).

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai (anksčiau buvo - ne vėliau kaip praėjus 30 dienų) nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (Įstatymo 26 str. 6 dalis).
 
Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą bet kuriuo šiame Įstatyme nustatytu būdu akcininkams turi būti skelbiamas, įteikiamas ar siunčiamas neatlygintinai (Įstatymo 26 str. 8 dalis).

Reikalavimai akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje
Įstatymas papildytas 261, 262, 302 ir 303 straipsniais, nustatančiais reikalavimus akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje:

261 straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumai;

262 straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, informacijos ir dokumentų  pateikimas interneto svetainėje;

302 straipsnis. Elektroninių ryšių priemonėmis duodamo įgaliojimo ir pranešimo apie jį akcinei bendrovei, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ypatumai;

303 straipsnis. Informacijos pateikimas akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, 261, 262, 302 ir 303 straipsnių nuostatos netaikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus (Įstatymo 78 str. 1 dalis).

Jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių viešas platinimas nepatenka į vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo sritį ir šių vertybinių popierių bendra pardavimo vertė viršija 350 tūkstančių litų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų platinimą turi būti parengtas informacinis dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie akcinę bendrovę ir siūlomus perleidžiamuosius vertybinius popierius, ir sudaryta galimybė su juo susipažinti vertybinių popierių įsigyti ketinantiems asmenims. Vertybinių popierių komisija detalizuoja informacinio dokumento turinį ir nustato atvejus, kada šio dokumento parengti nereikalaujama (Įstatymo 78 str. 2 dalis).