AktualuSpausdintiAtgal

  • Darbo kodekso pakeitimai nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.
  • Prailginti įspėjimo terminai
  • Panaikinti apribojimai įvesti suminę darbo laiko apskaitą
  • Viršvalandiniai darbai
  • Atsiskaitymo lapeliai
  • Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms
  • Nuotolinio darbo sutartis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymas
(2010 06 22 Nr. XI-927, Žin., 2010 07 10, Nr. 81-4221)

Lietuvos Respublikos darbo kodekso  (toliau - DK) 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymas įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus kai kurias išimtis.

Prailgintas įspėjimo terminas darbo sutartį nutraukiant išbandymo metu
Vietoje anksčiau buvusio trijų kalendorinių dienų įspėjimo termino nustatytas toks pats darbo dienų skaičius.

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos (DK 107 str. 1 dalis).

Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas (DK 107 str. 2 dalis).

Prailginti įspėjimo terminai darbo sutartį nutraukiant darbuotojo pareiškimu
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų  (DK 127 str. 1 dalis).

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (DK 127 str. 2 dalis).

Panaikinti apribojimai įvesti suminę darbo laiko apskaitą
Anksčiau suminę darbo laiko apskaitą buvo galima įvesti tik nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės. Vyriausybė nustatė darbus, sąlygas, kurioms esant galėjo būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką.

Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. esant būtinumui suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma bet kuriose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir atskiriems darbams (DK 149 str. 1 dalis).

Darbo kodekso 149 str. 3 dalis neteko galios:
„3. Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė."

Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 149 str. 2 dalis).

Viršvalandiniai darbai
Darbo kodekso 150 str. 2 dalis papildyta nauja nuostata, jog kitais (151 straipsnyje neišvardintais) atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.

Atsiskaitymo lapeliai
Atsiskaitymo lapeliuose turi būti nurodyta darbo laiko trukmė ir viršvalandinių darbų trukmė. Darbo kodekso 202 str. 2 dalis nustato:
„2. Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę."

Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms
Laikinai, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. nuolatinio pobūdžio darbui leidžiama sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtoms darbo vietoms (DK 109 str. 2 dalis).

Darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galima sudaryti tik po 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtoms naujoms darbo vietoms. Naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po 2010 m. rugpjūčio 1 d. steigiamos tokiam pačiam darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas.

Terminuotų darbo sutarčių, sudaromų pagal Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį naujai įsteigtoms darbo vietoms, skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.

Terminuota darbo sutartis naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 125 ar 129 straipsnį įsigaliojus šiam įstatymui.

Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dvejų metų, tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 m. liepos 31 d. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 m. liepos 31 d., darbo sutartis tampa neterminuota darbo sutartimi.

Nauja darbo sutarties rūšis - nuotolinio darbo sutartis
Vietoje anksčiau buvusios darbo sutarties su namudininkais numatyta nauja, platesnė darbo sutarties rūšis - nuotolinio darbo sutartis (DK 108 str. 1 d. 4 punktas). Darbo sutartys su namudininkais, sudarytos iki 2010 m. liepos 31 d., tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio darbo sutarties nuostatos. Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys (DK 115 straipsnis).

Darbo kodeksas papildytas nauju 1231 straipsniu:
„1231 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų
1. Darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas.
2. Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja, arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas.
3. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį.
4. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą."